nromuva.lt

Lietuvos moderniojo meno istorija yra neatsiejama nuo drąsių kūrybinių proveržių, kurie formavo tautinį identitetą sudėtingais istoriniais laikotarpiais. Tarpukario Lietuva, būdama jaunų ambicijų ir europietiško kultūrinio […]

Lietuvos teatro istorijoje yra kūrinių, kurie peržengia laiko ir erdvės ribas, tapdami ne tik atskirų menininkų biografijos viršukalnėmis, bet ir nacionalinio identiteto dalimi. Eimunto Nekrošiaus […]

Lietuvių kalbos turtai slypi ne tik oficialiuose žodynuose ar literatūros klasikoje, bet ir gyvojoje šnekoje, kuri per šimtmečius formavosi skirtinguose mūsų šalies regionuose. Aukštaičių tarmė […]

Kai šiandien vaikštome Kauno gatvėmis, retai susimąstome, kad mus supantys pastatai yra ne tik plytos, bet ir gyva tarpukario dvasia, kurioje susipynė drąsios inžinerinės vizijos […]

Henriko Radausko vardas lietuvių literatūros istorijoje užima visiškai unikalią vietą. Tai poetas, kuris savo kūryba tarsi nubrėžė ribą tarp tradicinės lietuviškosios lyrikos, dažnai persmelktos gamtos […]

Gedimino pilies bokštas nėra tik architektūrinis statinys ar istorinis paminklas. Tai pats svarbiausias Lietuvos valstybingumo simbolis, kurio siluetas neatsiejamas nuo Vilniaus panoramos. Kai žvelgiame į […]

Tarpukario Lietuva, gyvavusi vos du dešimtmečius, buvo unikali kultūrinė laboratorija, kurioje susidūrė senosios agrarinės tradicijos ir veržli modernybė. Šiame istoriniame kontekste spauda tapo ne tik […]

Lietuvių literatūros istorijoje Julija Beniuševičiūtė-Žymantienė, geriau žinoma slapyvardžiu Žemaitė, užima unikalią vietą. Tai nebuvo rafinuota salonų dama ar aukštuomenės atstovė – tai buvo stipri, gyvenimiškų […]

Kipro Petrausko vardas Lietuvos kultūros istorijoje įrašytas aukso raidėmis, tačiau už šio skambaus vardo slypi ne tik operos solisto šlovė, bet ir sudėtingas, permainingas bei […]

Eimuntas Nekrošius neabejotinai išlieka viena ryškiausių ir įtakingiausių figūrų ne tik Lietuvos, bet ir pasaulio teatro istorijoje. Jo kūrybinis kelias – tai nuolatinė egzistencinė paieška, […]