Lietuvių literatūros istorijoje Salomėja Nėris užima itin sudėtingą ir prieštaringą vietą. Tai poetė, kurios kūrybinis talentas neabejotinas, tačiau asmeninio gyvenimo ir politinių pasirinkimų kryžkelės iki […]
Stasio Vainalavičiaus dokumentika: tikrovė ir vizijos
Lietuvos dokumentinio kino istorija yra neatsiejama nuo kūrėjų, kurie gebėjo ne tik fiksuoti besikeičiantį pasaulį, bet ir įpinti į jį savitą filosofinį matymą. Stasys Vainalavičius […]
Semeniškės Jono Meko filmuose: prarasto laiko atspindžiai
Jonas Mekas, dažnai vadinamas amerikietiškojo avangardinio kino krikštatėviu, savo kūrybiniame palikime niekada nebuvo toli nuo gimtųjų Semeniškių. Nors didžiąją gyvenimo dalį jis praleido Niujorko džiunglėse, […]
Andriaus Olekos-Žilinsko teatro reforma: istorinis lūžis
Lietuvos teatro istorija nėra tiesi linija, vedanti nuo pirmųjų mėgėjiškų vaidinimų iki šiuolaikinių avangardinių eksperimentų. Tai veikiau dramatiškas procesas, kuriame svarbiausius lūžius inicijavo asmenybės, drįsusios […]
Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė: mažai žinomi biografijos faktai
Lietuvos kultūros istorijoje yra asmenybių, kurių šešėlyje neretai lieka ne mažiau ryškios, tačiau labiau į akademinę ar visuomeninę veiklą pasinėrusios figūros. Viena tokių – Sofija […]
Jono Basanavičiaus tautosaka: lietuvių dvasios lobynas
Lietuvių tautosaka – tai ne tik pasakojimai apie stebuklingus įvykius ar išminties pilnos patarlės, tai – mūsų tautinės tapatybės pamatas, kuriame užkoduotas šimtmečių patirtis, pasaulėjauta […]
„Meno forto“ istorija: nuo E. Nekrošiaus vizijos iki palikimo
Lietuvos teatro istorija yra neatsiejamai susijusi su ryškiausiomis asmenybėmis, kurių kūrybinis palikimas peržengia nacionalines ribas ir tampa pasaulinio kultūrinio audinio dalimi. Viena tokių esminių figūrų […]
Jono Meko fenomenas: nuo karo pabėgėlio iki kino avangardo
Jonas Mekas nėra tiesiog kino kūrėjas; jis yra kultūrinis reiškinys, tapęs tiltu tarp prieškario Lietuvos dvasios ir pokario Niujorko meno avangardo. Jo gyvenimo istorija – […]
Kodėl Vaižganto „deimančiukų“ idėja aktuali ir šiandien?
Juozo Tumo-Vaižganto kūryboje įamžintas „deimančiukų“ vaizdinys yra vienas tų literatūrinių metaforų, kurios peržengia laiko ribas ir išlieka stulbinančiai paveikios net ir technologijų bei spartaus gyvenimo […]
Tarpukario Kauno mada: kaip iš tikrųjų puošėsi mūsų seneliai
Tarpukario Kaunas – tai unikalus Lietuvos istorijos laikotarpis, kai laikinoji sostinė tapo ne tik politiniu bei ekonominiu centru, bet ir tikra modernybės bei europietiško stiliaus […]